Namuose pagamintas pienas

Pastarosiomis dienomis man labai sunku rasti laiko rašymui ar skaitymui, mat didžiąją laisvo laiko dalį praleidžiu sportuodama arba valgydama… Jei sportuoju tai ir valgyt noriu, o jei daug valgau, tai sportuoti reikia:) viskas susiję, viskas logiška, viskas paprasta!

Taip pat daug laiko praleidžiu dirbdama spirulinos fermoje, be to pradėjau ruoštis plaukimui iki netoliese esančios salos: atstumas iki jos nedidelis, bet srovės stirpios, taigi bus ką veikti:) vietinis žvejys pažadėjo suteikti palydą su savo laivu, taigi sutraukto mėšlungio baimė išnyko per 5 sekundes.

Kelionės planavimas irgi pajudėjo pirmyn, nusipirkau grįžimo į žemyną bilietus, susiradau naują vietą savanorystei (Porto mieste, surf’o camp’as:)))))), po truputį bandysiu grįžti iš rojaus į realybę ir pratintis prie žmonių bei šurmulio… Vis tik kažkada ir į Vilnių teks grįžti… Ten jau nežinia kas užklupti mane gali:)

Vienok (net nežinau ar toks žodis egzistuoja, bet man jis patinka), kalbėjau su draugu neseniai ir jis kandžiai pajuokė mano Running Vita tinklaraštį ir aš kaip kobra puoliau jo ginti. Kaip vilkė motina segiau draugeliui į atlapus ir išaiškinau ką ir dėl ko darau//

Trumpai vaizdas toks: darau, nes patinka, darau, nes tikiu, jog galime gyventi gerai nepersistengiant ir nesiplėšant į gabalus dėl skatikų, darau, nes mėgstu fotografuoti ir rašyti, darau, nes tikiu, jog kažkam įdomu ir kad bent keli žmonės mane skaito:) ir nesvarbu, kad žmonių ratą pagrinde sudaro tik sesės ir kelios draugės, nes man ir jų pilnai užtenka!

Bijau, kad jei pradėtų daugiau mane kas žinoti ir gaučiau daugiau dėmesio - pavirsčiau tokia kaip visos tos “kliūškos” su priklijuotom blakstienom, daranti Lidl reklamą dėl maišo nemokamo maisto.

Nemanau, kad man to reikia. Nemanau, kad aš tam sutverta.

Beje, vargstu, nes nenoriu rašyti anglų kalba… Trūksta žodžių išreikšti jausmus, trūksta epitetų ir ne tokie kandūs juokeliai gaunasi… BET - žmonės sutikti kelionėje skatina stengtis dėl jų! O ir noras valdyti anglų kalbą kaip Salomėjos Nėries eilėraštį - pakankamai stiprus.

Beeeet, gana apmąstymų, pakalbėkime apie pieną!

Portugalijoje karvės pieną geriu tik kavinėje su kava, nes visų fermų šeimininkai naudoja sojų arba ryžių pieną. Karvutės pieno man netrūksta, nes ir kiti labai skaniai geriasi:) taigi, aš kaip visada taupanti ir ieškanti patogumų išbandžiau pasidaryti avižų pieną namuose.

Labai lengva, labai greita, labai pigu ir labai skanu (skanu jei mėgsti glotnią konsistenciją) :)

Tau reikės:

- 1 stiklinės avižų

- 4 stiklinių šalto geriamo vandens

- 1 šaukšto medaus

Užmerk avižas verdančiu vandeniu (kol bus apsemptos), palik porai minučių, kad išbrinktų

Sudėk išbrinkusias ir truputį atvėsusias avižas į greitaeigį mikserį, pagardink šaukštu medaus

Užpilk vandeniu

Įjunk ir malk kelias minutes (būk kantrus/-i, palauk, kol avižos bus beveik nematomos)

Pasiruošk indą su “merle” arba sietelį

Perkošk pieną ir laikyk jį šaldytuve (2-3 dienas), o pries vartojant gerai suplak

Aš jį naudojau košėms virti (maišiau per pusę su vandeniu), gardinau smūčius ir kavą… Beje, vis neprisiruošiu išbandyti Bullet Proof Coffee recepto, gal esi bandęs/-iusi?