Portugalija, atvarau
Liko mažiau nei 2 savaitės iki mano pirmos TIKROS gyvenimo kelionės.
Jaudulys priverčia pilve skraidyti drugelius, o delnai beveik visą dieną būna drėgni nuo nerimo, kad kažką pamiršiu.
Naktys taip pat neramios, mat vis pasikartojantis sapnas, kad su IKEA vežimėliu trankausi į stovėjimo aikštelės sieną ir, kad liko vos valanda iki skrydžio, o aš net paso neturiu - nieko gero nežada…
Bet vis vien žinau, kad kelionė bus ne tik, kad gera, bet įspūdinga!!!
Pradėkime nuo svarbiausio - šeimos palaikymas… deja, bet jaučiu jo stoką. Nuolatos girdžiu paišomus scenarijus dėl išprievartavimo, nužudymo, apvogimo ir narkotikų įdėjimo į mano kuprinę bei jaunų dienų baigimo už grotų… Tik sesės galbūt kiek ramiau reaguoja, mat jos jau susitaikiusios su mano vėjavaikiška siela ir senų senovėje mane laukine nendre ar laukinuke vadindamos, savotiškai žino, kad jau niekas manęs nesulaikys, o juolab aukščiau aprašyti mano tariamos ateities vaizdai//
Kelionės planas:
1) Skrendu į Lisaboną (jungiamasis skrydis per Milaną, kur oro uoste teks luktelėti 7h) ir nuvykus ten lekiu į Cantinho dos Pimpoes ūkį, kuriame praleisiu beveik 3 sav.
- Kas per ūkis?, - klausi tu.
Yra tokia tarptautinė organizacija, kuri jungia visus pasaulio ūkininkus, savanorius ir leidžia dirbti pasirinktose šalyse už apgyvendinimą ir maistą (http://wwoof.net). Mano akimis, tai yra pats nuostabiausias keliavimo būdas, nereikalaujantis daug lėšų ir duodantis nežmoniškai daug naudos.
2) Tiesiai iš fermos grįžtu atgal į Lisabonos oro uostą, iš kurio su dar 20 jaunų žmonių varau domėtis apie verslumą “Seven Days International Fam Tour to the Alentejo” (Vita? What? Kas per…? - paprastas atsakymas, gauni galimybę, stveri ją, bėgi ir nesiparini) Nesvarbu, kad aš nesu verslininkė:)) galbūt tapsiu tokia, po šios alternatyvos!
3) Po savaitės gero (o svarbiausia - nemokamo) gyvenimo viešbučiuose ir po mokymų grįžtu atgal prie savanoriavimo ir keliauju skersai išilgai Portugalijos miestuos ir kaimuos besinaudodama WWOOF organizacijos privalumais, mokausi dirbti su žeme, skinu vaisius, kepu duoną, valgau, be perstojo žvengiu ir viskuo dalinuosi su tavimi.
4) Darbus planuoju baigti kovo mėn ir prieš grįžtant į Lietuvą ketinu eiti Portugališkuoju piligrimų keliu nuo Lisabonos iki Santiago (620km pėsčiomis).
5) Skrendu namo, gerai išsimiegu ir lekiu į Nidą pradėti vasaros.
Taigi, planas gal ir atrodo kiek abstraktus, bet palyginti su tuo, kaip gyvenau iki šiol - nuostabu, kad išvis planą turiu. Dažniausiai nebevargstu planuotis, nes niekada nebūna taip kaip noriu, bet ką ten… Turiu tikslą - siekiu tikslo. Paprasta ir elementaru.
Dabar esu rami, mat nusipirkau pirmą tokią rimtą savo gyvenimo “pederaskę”, kuri man kaip talismanas padės apsaugoti visą savo turtą keliaujant:)))
Einu toliau mokytis portugalų kalbos,
Obrigado, tchau!
