OPTIMISM
Taigi, kaip supratau, mano mamulė po truputį kraustosi į savo naujuosius namus... Ir galiu pasakyti, kad tikrai nestrykčioju iš laimės ir neplanuoju jokių grandiozinių vakarėlių savo, taip numylėtos, laisvės atgavimo proga.
Pripratau prie fakto, kad mama ir vėl visada šalia, kad ji laukia, kol dukra grįš namo iš miesto ir, kad daro pusryčius į lovą. Juk tik mamos taip daro:)
Beto, pradėjome geriau sutarti, kartu gamindavome, juokdavomės, net elektros ir vandens išlaidomis dalindavomės, o štai ir vėl viskas baigiasi//
Vėl reikės naujo kambarioko ieškotis. Naujos meilės, naujo giminaičio, naujos draugės ar meilužio, kuris guos mane ir balkone palaistys žiemos belaukiančią eglutę.
Viskas baigiasi, kas gera, bet ačiū Dievui, baigiasi ir tai, kas bloga.
Pastarosiomis dienomis daug stebiu save iš šono ir džiaugiuosi, kad mano veide šypseną nupaišo maži džiaugsmai. PVZ: labai džiaugiuosi, kai važiuoju gatve temstant ir, atrodo, tik dėl manęs vienos, visame mieste įsijungia žibintai... Arba kai laikau sultingą obuolį rankose ir didžiulį peilį pasiėmus pjaustau jo skilteles, kol sultys varva delnais... Arba Dievinu eiti tais mediniais koridoriais, kurie prie statomo namo sukalti ir jais bėgant aidi duslus batų tuksėjimas... Ir kai krentantis smilkalo pelenas pataiko ant jam skirto medinio takelio, o ne ant stalo, kurį vėliau reikėtų valyti...O dar, jei pasiseka ryte atsikelti ir prisiminti naktį sapnuotą sapną, dar kartą išgyventi nutrūktgalvišką nuotykį ar pajausti vaikystės meilės megztinio kvapą... Tada išvis gera diena.
Gera diena, kai maži dalykai tampa dideliais ir kai didelę problemą, bent jau savo galvoje, sumažiname iki planktono dydžio.
Ir tik tu pats esi kvailys ar kvailė, jei tau reikalai kitaip "susiklostė". Jei bėdų nemoki pamiršti ir išgyveni kas dieną jas skaudžiai.
Šį vakarą jokių receptų, einu jau miegoti.
Iki!
P. S. Don't be afraid to touch!
P. P. S. Nuotraukos pasiskolintos iš interneto platybių