Nida
Šiemet jau būtų ketvirti metai, kai vasarą praleidžiu Nidoje. Šis miestelis jau tapo mano antrais namais, kuriuose sukurta komuna verčia iš koto kiekvieną apsilankiusį.
Viskas prasidėjo, kai pirmojo sezono metu, nakčia paslapčia susitiko mano ir Vatuko žvilgsniai. Ėjau link Zuikio daržo, jis ėjo link miesto. Ir boom, kažkas keisto, kažkas galingo ir nesuprantamo mus abu sujungė ir dar iki dabar mano kūną šiurpai drasko tą žvilgsnį prisiminus...
Dabar esame geri draugai. Daug juodo ir balto kartu perėjome, bet galiausiai sėdžiu dabar ant sūpynių prie daržo ir tik gražiais žodžiais šią stebuklingą vietą ir mūsų santykius minėti galiu.
Gegužės mėnesį čia pradedame visus darbus, kviečiame draugus į talką, griebiam, šluojam, kapojam malkas, dulkinam lovas, skalbiame, dažome per sezoną išblukusias sienas ir kuriame receptus netrukus ateisiantiems alkaniems vilkams. Būtent šiuo metu išgyvenau smagiausius savo gyvenimo savaitgalius, kai žmonių dar ne tiek daug ir nudirbę dienos darbus lekiame su jachtomis žvejoti, maudomės nuogi ir garsiai leidžiame muziką pro Zentos baro langus.
Čia vasaros karštos ir ne tik todėl, kad saulė skaisčiai šviečia, bet ir dėl to, kad šimtai žmonių susirenka į Zuikio daržo arba Zentos baro kiemus ir visus tris mėnesius garsiai ir nepertraukiamai juokiasi. O juoktis čia tikrai yra iš ko//
Šią vasarą tu ir vėl čia galėsi sutikti Zuikį, kuris su pusplike subine ir basomis kojomis karstosi po medžius ir kabina lemputes bei kitas dekoracijas, Kopų Sargą Mindę, kuris dalina geriems vaikams Nidos ženkliukus ir su didele šypsena krauna malkas prie krosnies. Sutiksi čia ir Vytą, kuris su ryškiai raudonais šortais bėgs bandyti bent vieną bangą su “Ugly Egg’u” sugauti ir dar bent 10 kitų šios bendruomenės karalių ir karalienių, kurie su savo maximalistiškomis asmenybėmis kuria šiuos namus sau ir tau.
Dabar ir trečią namuką chebra pasiėmė. Bus dar daugiau meilės, dar daugiau skanaus maisto ir vietos tau prisėsti po įnirtingų tinklinio varžybų ar deginimosi sesijos paplūdimyje.
Tikiu, kad šis kampelis, kuriame pamatysi gražiausią savo gyvenimo saulėlydį, yra labiausiai panašus į tai, ką vadiname rojumi. Tikiu, kad susirinkę čia žmonės išmoksta pamilti, nebesigėdija šokti ir nutaria nebesiparinti dėl jokių problemų gyvenime, nes visi čia savi ir visi visus myli.
Norėčiau papasakoti tau dar šimtą paslapčių, bet kol kas išdrįsk pamilti ir tu, bėgam į Nidą.
