mixed feelings
Visu pirma, labai džiaugiuosi, kad pagaliau atėjo kovas. Man pavasario pradžia visada asocijuojasi su permainomis, atvirkščiai nei naujųjų metų pirmosios dienos su savo tuščiomis rezoliucijomis...
Šiandien nusprendžiau pasidalinti šiuo puslapiu su draugais, kiek anksčiau tai padariau su šeima. Artimiausi žmonės sako: you go girl, varyk, Vita jėga, woohoo,!!! Beeeet esu 100% garantuota, kad išlįs tuoj ir tų draugelių, kurie patars man slėptis, nes blog'ų rašymas yra atgyvena ir nuvalkiota. Na ką gi, patys ir slėpkitės tokiu atveju...
Visiems kitiems, trumpas intro: aš ir pati jaučiu keistus jausmus šiam virtualiam dienoraščiui, bet tikiu, kad jei sugalvojau, ėmiau ir pradėjau-reiškiasi taip ir reikia.
Štai vakar panašia tema puikų straipsnį skaičiau, rekomenduoju ir jums: http://highexistence.com/is-regret-inevitable-a-haunting-comic-ideas-from-kierkegaard-nietzsche/
Čia jau kita tema, kelyje Vilnius-Birštonas yra tikrai nemažai lankytinų vietų. Vakar stabtelėjau netoli Strėvos Įgriuvos. Kitą sykį, kai turėsiu daugiau laiko būtinai užsuksiu pasižvalgyti ir po pačią įgriuvą, nes wikipedija pasakoja gana įdomias istorijas:
"Legenda sako, kad čia stovėjo prakeikta ir prasmegusi karčiama, kur uliodavo velniai. Vieną pasniko dieną velniai kėlė vestuves. Vos tik gaidys pragydo, karčiama su visais velniais prasmego. Vietiniai gyventojai sako, kad kartais ir dabar girdisi paslaptingi garsai.Kita legenda mena, kad smuklėje ulioti pradėjęs didžios šeimos tėvas. Žmona jį čia surado, tačiau su ja jis eiti atsisakė. Išėjusi ant kelio, žmona smuklę prakeikė. Jos vietoje atsirado įgriuva."
Velnių aš ir pati "priėdus", Lietuvos beveik visai nemačius, taigi tikiuosi netrukus pradėsiu ieškoti grožybių beeent jau tų, kurios visai šalia manęs bazuojasi.
P. S. Šiandien paskutinė darbo diena mano senąjame darbe, jaučiuosi puikiai, laukiu atlyginimo ir susikaupusių atostoginių// sakyčiau nebloga pirmoji pavasario diena